SIMPTOMAI, PRIEŽASTYS, EIGA IR GYDYMAS

                      Insultas – tai staigus kraujo tiekimo į smegenis nutrūkimas dėl užsikimšusios ar plyšusios kraujagyslės smegenyse. Insulto metu pažeidžiamos smegenų ląstelės, atsiranda neurologiniai simptomai, sutrikdantys žmogaus sveikatą.

Smegenų pažeidimai gali būti grįžtami ir negrįžtami, tai priklauso nuo to kaip skubiai bus suteikta medicininė pagalba. Tad vos tik pastebėjus, kad žmogų ištiko insultas, pirmoji pagalba turi būti suteikta kaip įmanoma greičiau. Žmogus ištiktas insulto į gydymo įstaigą turi būti atvežtas per 3 val. Gaištant laiką smegenyse pradeda vystytis negrįžtami pakitimai, dėl ko atsiranda rizika, kad neurologiniai simptomai (vienos pusės veido, galūnių paralyžius, sutrikusi kalba) išliks visą likusį žmogaus gyvenimą. Tad kiekvienam pravartu žinoti, kokie yra ryškiausi insulto požymiai ir pirmoji pagalba jo ištiktam asmeniui.

ATPAŽINKITE INSULTĄ

Trys klausimai, kurie padeda atpažinti insulto simptomus:

1. N– Paprašykite nukentėjusį NUSIŠYPSOTI.
2. K– Paprašykite KALBĖTI. Paprašykite rišliai pasakyti paprastą sakinį (pvz.: lauke šviečia saulė).
3. P-   Paprašykite PAKELTI abi rankas.
4. Dėmesio! Greta paminėtųjų yra dar vienas insulto atpažinimo požymis: paprašykite nukentėjusįjį iškišti liežuvį. Ir jeigu liežuvis yra kreivas arba neteisingos formos ir krenta į vieną ar į kitą pusę, tai yra taip pat insulto požymis.

Insulto simptomus iliustruoja plačiai naudojama ir paprasta FAST metodika.

Insulto simptomai

• Pasikeitusi šypsena- vienas lūpų kampas nusviręs žemiau už kitą.
• Paprašius žmogaus pakelti rankas aukštyn, jis negalės pakelti vienos rankos.
• Kalba nerišli, neaiški, “painiojasi” žodžiai.
• Staiga atsiradęs galvos skausmas.
• Sutrikusi sąmonė

Pirmoji pagalba

                      Jeigu įtariate, kad žmogui insultas, pirmoji pagalba turėtų apimti tokius veiksmus:

• Skubiai kvieskite medikus telefonu 112. Žmogus ištiktas insulto į gydymo įstaigą turi būti atvežtas per 3 val.
• Sąmoningą pacientą paguldykite, truputį pakelkite jo galvą ir pečius, padėdami po jais minkštą pagrindą
• Stenkitės nuraminti, atlaisvinkite drabužius, kurie gali sunkinti kvėpavimą, būkite šalia stebėkite sąmonę, kvėpavimą, kol atvyks medikai.
• Nesąmoningam nukentėjusiajam atverkite kvėpavimo takus ir įvertinkite kvėpavimą; jei jis nekvėpuoja, pradėkite gaivinimą atlikdami 30 krūtinės paspaudimų ir 2 įpūtimus.

                                    INSULTO PRIEŽASTYS

                      Insultas ištinka, kai žmogus serga galvos smegenų kraujagyslių ateroskleroze, hipertonine liga, prieširdžių virpėjimu, širdies nepakankamumu, netekus daug kraujo, rečiau – reumatu, kraujo, inkstų ligomis. Būna ir dėl galvos smegenų kraujagyslių defektų (pvz., arterijos spindžio išsiplėtimo). Ligai reikšmės turi paveldimas polinkis. Pagrindiniai rizikos veiksniai: amžius (70 proc. sergančiųjų yra virš 65 metų), lytis (vyrai serga 2 kartus dažniau nei moterys) bei veiksniai, kuriuos galima reguliuoti:

• arterinio kraujospūdžio padidėjimas (pats didžiausias rizikos veiksnys);
• padidėjęs cholesterolio kiekis kraujyje;
• širdies ligos (prieširdžių virpėjimas, širdies nepakankamumas);
• aterosklerozė;
• praeityje įvykęs insultas;
• cukrinis diabetas;
• rūkymas;
• antsvoris;
• narkotikų vartojimas.

                                            LIGOS EIGA

                      Hemoraginis insultas ištinka, plyšus kraujagyslei arba padidėjus jos sienelės pralaidumui: kraujas dažniausiai išsilieja į smegenų pusrutulį, rečiau į povoratinklinį tarpą ar į smegenų skilvelius. Šis insultas paprastai įvyksta dieną, ypač susijaudinus, po sunkaus fizinio darbo, psichinio pergyvenimo. Ligonis dažniausiai praranda sąmonę. Prieš tai gali ūžti galvoje, ją skaudėti, svaigti. Vėliau sąmonė aiškėja, būna rankų ir kojų paralyžius (paprastai vienos pusės), sutrinka kvėpavimas, atsiranda traukulių, ligonis vemia. Dažnai toks ligonis blogai mato, negali nuryti maisto, kalbėti, skaityti, rašyti.

                      Daugiausia (75 – 80 proc.) sergama išeminiu insultu. Jis ištinka, kai trombas užkemša smegenų kraujagyslę, į smegenis nepakankamai priteka kraujo, ir dalis jų audinio suminkštėja. Prieš tokį insultą ligoniui dažniausiai pradeda skaudėti galvą, ji svaigsta, ima tirpti rankos ir kojos, gali sutrikti kalba. Apie 40 proc. išeminių insultų ištinka miegant, dažnai po sunkaus fizinio darbo ar sergant infekcine liga (tada pagreitėja kraujo krešėjimas).

                                           KOMPLIKACIJOS

                      Nors insultas – galvos smegenų liga, ji atsiliepia visam organizmui. Insultas gali sukelti išliekantį paralyžių, kalbos problemas, skausmą, protinių funkcijų ir emocinius sutrikimus, sutrikdyti daugelį kasdieninio gyvenimo funkcijų, sąlygoti kraujagyslinės demencijos vystymąsi. Insultas yra linkęs kartotis. Kiekvienąkart pasikartojant insultui sunkios negalios ir mirties rizika vis didėja.

                                          PATARIMAI IR PROFILAKTIKA

                      Insulto profilaktika:

• Bent kartą metuose pasitikrinkite savo kraujospūdį bei cholesterolio kiekį kraujyje.
•  Pasireiškus bent vienam iš anksčiau išvardintų insultą pranašaujančių simptomų, nedelskite ir nuodugniai pasitikrinkite savo sveikatą.
• Jei Jūsų kraujo spaudimas yra padidėjęs, dėkite visas pastangas, kad jį išlaikytumėte normos ribose:
• sąžiningai laikykitės gydytojo nurodymų, vartokite paskirtus vaistus;
• stenkitės išlaikyti normalų kūno svorį, o jei turite antsvorio – stenkitės sulieknėti;
• sumažinkite valgomosios druskos suvartojimą;
• kad gautumėte pakankamai kalio, valgykite daugiau vaisių ir daržovių;
• daugiau mankštinkitės;
• meskite rūkyti (veikiant nikotinui, didėja arterinis kraujo spaudimas; dėl rūkymo kraujas tampa tirštesnis ir susidaro palankios sąlygos trombams formuotis).

                      Padidėjusį arterinį kraujo spaudimą bei kraujo riebalų (cholesterolio) kiekį kraujyje galima koreguoti dieta bei specialiais maisto papildais. Kad neištiktų insultas, reikia laiku ir tinkamai gydyti aterosklerozę bei hipertoninę ligą. Ligos profilaktikai gali būti vartojama vaistų. Esant sunkiam ateroskleroziniam kraujagyslių pažeidimui, vartojama kraujo krešėjimą mažinančių medikamentų kurie, neleidžia sulipti trombocitams ir susidaryti trombui. Pastaruoju metu taikomi ir  cholesterolio kiekį mažinantys vaistai.

                      Maistas turi būti lengvai virškinamas, vitaminingas. Valgyti reikia 4 – 5 kartus per dieną,  kuo mažiau vartoti gyvulinių riebalų, druskos, skysčių, nerūkyti ir negerti alkoholio. Esant padidėjusiam kraujospūdžiui bei padidėjus cholesterolio kiekiui kraujyje, pirmiausia reikia stengtis vartoti kuo mažiau sočiųjų riebalų, juos keisti nesočiaisiais. Nustatyta, kad sumažinus 10 proc. sočiųjų riebalų, 20-30 proc. sumažėja mirčių dėl insulto. Po insulto ligoniui svarbu laikytis darbo ir poilsio rėžimo. Miegoti reikia ne mažiau kaip 7 – 8 val., prieš miegą nepatartina skaityti, valgyti.

Kuo daugiau žinosite, tuo daugiau padėsite sau ir kitiems.