Prof. dr. Žaneta Petrulionienė,
VUL Santaros klinikų Kardiologijos ir angiologijos centras
Artėjant vasarai ir atsitraukiant pandemijai pažvelkime atgal – į Lietuvos sveikatos statistikos rodiklius ir jų dinamiką, pasinaudodami naujausiais prieinamais duomenimis, paskelbtais Higienos instituto Sveikatos informacijos centro svetainėje („Lietuvos sveikatos statistika 2020“,www.hi.lt). Aptarkime svarbiausias demografines, mirtingumo ir sergamumo tendencijas. Atkreipkime dėmesį į vyresnio amžiaus žmonių problemas, į vyrų ir moterų rodiklių skirtumus. Cituoju Higienos instituto apžvalgą.
Per dvidešimt metų Lietuvoje dėl neigiamos natūralios gyventojų kaitos bei didelės emigracijos gyventojų skaičius sparčiai mažėjo. Per šį laikotarpį gyventojų skaičius sumažėjo 691 tūkst. arba 19,8 proc. 2021 m. pradžioje Lietuvoje gyveno 2 mln. 796 tūkst. gyventojų.
2020 m. COVID-19 pandemija paveikė daugelį demografinių ir sveikatos rodiklių, ypač išaugo mirtingumas. 2020 m. mirė 43 547 asmenys, t. y. 5 266 asmenimis (arba 13,8 proc.) daugiau negu 2019 metais. 2020 m. 1 tūkst. gyventojų teko 15,6 mirusiųjų.
Svarbu tai, kad 77,2 proc. mirusiųjų sudarė 65 metų ir vyresni asmenys. Standartizuotas vyrų mirtingumo rodiklis buvo 1,9 karto didesnis negu moterų. Vidutinė tikėtina gyvenimo trukmė sumažėjo iki 75,11 metų (2019 m. – 76,43 metų): vyrų – iki 70,09 metų, moterų – iki 80,06 metų. Skirtumas tarp vyrų ir moterų vidutinės gyvenimo trukmės sudaro 10 metų. Lietuvos vyrų vidutinė tikėtina gyvenimo trukmė išlieka viena mažiausių Europos Sąjungoje.
2020 m. mirtingumas didėjo beveik nuo visų mirties priežasčių. Trijų pagrindinių mirties priežasčių – kraujotakos sistemos ligų, piktybinių navikų ir išorinių mirties priežasčių – dalis 2020 m. sumažėjo ir sudarė 77,3 proc. visų mirusiųjų (2019 m. – 81,9 proc.).
Nuo kraujotakos sistemos ligų mirė daugiau nei pusė (52,7 proc.) – didžiausią jų dalį sudarė asmenys, mirę nuo išeminės širdies ligos (62 proc.) bei smegenų kraujotakos ligų (22,8 proc.), nuo piktybinių navikų – 18,9 proc., nuo išorinių mirties priežasčių – 5,8 proc. visų mirusiųjų. Net 5,2 proc. visų mirusiųjų mirė nuo COVID-19.
Didžioji dalis (87,2 proc.) mirusiųjų nuo kraujotakos sistemos ligų buvo 65 metų ir vyresnio amžiaus asmenys.
2020 m. mirtys nuo COVID-19 užėmė ketvirtąją vietą mirties priežasčių struktūroje. 2 266 asmenų pagrindinė mirties priežastis buvo COVID-19, dar 1 023 asmenys, užsikrėtę COVID-19, mirė nuo kitų ligų. 82,3 proc. mirusiųjų nuo COVID-19 buvo 65 metų ir vyresni.
Sergamumas Privalomojo sveikatos draudimo fondo informacinės sistemos duomenimis
2020 m. dėl COVID-19 pandemijos apribojus kai kurių sveikatos paslaugų teikimą ir gyventojams baiminantis dažniau lankytis sveikatos priežiūros įstaigose sumažėjo užregistruotų ligų skaičius. Todėl 2020 m. duomenys turi būti atsargiai lyginami su ankstesnių metų duomenimis.
PSDF IS duomenimis, 2020 m. asmenų, sirgusių viena ar daugiau ligų arba traumų, skaičius sumažėjo iki 82,3 proc. gyventojų (2019 m. – 93,3 proc.). Dažniausiai buvo užregistruotos kraujotakos sistemos (312,6 / 1 000) ligos.
2020 m. 114 000 žmonių sirgo COVID-19 liga. 50–54 ir 55–59 metų amžiaus grupėse persirgo daugiausia – po 6 proc. gyventojų. Tačiau mirusiųjų nuo COVID-19 daugiausia buvo 85 metų ir vyresnių asmenų amžiaus grupėje: 813 asmenų iš 100 tūkst. gyventojų.
18–64 metų asmenys serga rečiausiai – 76,9 proc. buvo nustatyta bent viena liga ar trauma (2019 m. – 89,1 proc.). Daugiausia jų sirgo kvėpavimo sistemos (233,6 / 1000 gyventojų), kraujotakos sistemos (229,3 / 1 000) ligomis, jungiamojo audinio ir raumenų bei skeleto (227,9 / 1 000) ligomis.
Net 99,2 proc. vyresnio amžiaus (virš 65 metų) asmenų buvo nustatyta ligų (2019 m. – 100 proc.). Šiame amžiuje dominavo kraujotakos sistemos (829,1 / 1 000), endokrininės, mitybos ir medžiagų apykaitos (404,4 / 1 000), jungiamojo audinio ir raumenų bei skeleto (331,5/1 000) ligos.
Daugėja suaugusiųjų, sergančių su gyventojų senėjimu susijusiomis ligomis: katarakta, glaukoma, hipertenzija, smegenų kraujagyslių ligomis, artropatijomis, dorsopatijomis ir spondilopatijomis, dorsalgijomis. Taip pat nuolat didėja sergančiųjų anemijomis, cukriniu diabetu skaičius. Per pastaruosius penkerius metus sumažėjo sergančiųjų epilepsija, stemplės, skrandžio ir dvylikapirštės žarnos opomis.
Nors vyrų mirtingumas yra didesnis negu moterų, sergančių moterų yra daugiau visose ligų grupėse, išskyrus traumas. Tai, matyt, susiję su atsakingesniu moterų požiūriu į savo sveikatą. Panaši situacija yra tarp miesto ir kaimo gyventojų: sergančių miestiečių yra daugiau, nors jų mirtingumo rodikliai yra geresni. Čia įtakos turi ir sveikatos priežiūros prieinamumo kaimo gyventojams problemos.
Dažniausiai darbingo amžiaus asmenims pirmą kartą neįgalumas nustatomas dėl piktybinių navikų (25,6 proc.), kraujotakos sistemos ligų (20,2 proc.), jungiamojo audinio ir raumenų bei skeleto ligų (17,2 proc.).