Prieš pastodama, moteris turi įsitikinti, ar turi susiformavusį imunitetą raudonukei ir vėjaraupiams. Tam yra atliekamas kraujo tyrimas, nustatantis imunoglobulino G klasės antikūnus. Neturinčios ar turinčios mažai imuniteto moterys prieš planuodamos pastoti turėtų pasiskiepyti, nes vėjaraupių ir raudonukės infekcijos nėštumo metu yra labai pavojingos: jos gali pažeisti vaisiaus raidą, sukelti vystymosi ydas. Pavyzdžiui, įgimtam vaiko vėjaraupių sindromui būdingos nepakankamai išsivysčiusios galūnės, galvos smegenų pažeidimai, odos defektai, katarakta. O įgimto vaisiaus raudonukės sindromas gali pasireikšti vaisiaus širdies, galvos smegenų pažeidimais ir kt.

Vakcinos nuo vėjaraupių ir raudonukės yra susilpnintos gyvos, todėl jomis galima skiepyti tik iki nėštumo. Prieš skiepijimą privaloma įsitikinti, kad moteris ne nėščia. Taip pat jai reikia rekomenduoti nepastoti keturias savaites nuo paskutinės vakcinos dozės. Nuo raudonukės yra skiepijama kombinuota tymų, epideminio parotito, raudonukės vakcina. Nuo vėjaraupių yra skiepijama dviem dozėmis vakcinos, ir antroji dozė yra suleidžiama praėjus 4-8 savaitėm po pirmosios. Net jei moterys yra skiepytos nuo šių ligų vaikystėje, patartina išsitirti antikūnų kiekį kraujyje, kad būtų nustatyta, ar pakankamas yra imunitetas. Jeigu nėščioji buvo paskiepyta šiom dviem gyvom vakcinom arba pastojo nepraėjus keturiom savaitėm nuo paskutinės skiepo dozės, ji ir vaisius turi būti stebimi, bet nerekomenduojama nutraukti nėštumo. Anot gydytojos, tai yra teorinė galimybė, kad susilpninta gyvoji vakcina gali sukelti ligą ir pažeisti vaisių.

Nėščiųjų skiepijimas

Šiuo metu visoms nėščioms moterims rekomenduojama skiepytis sezonine inaktyvuota  vakcina nuo gripo bet kuriuo nėštumo trečdaliu, priklausomai nuo gripo sezono periodo. Taip pat 27-36 kiekvieno nėštumo savaitę reikia skiepytis kompleksine vakcina nuo stabligės, difterijos ir kokliušo, net jei moteris anksčiau sirgo kokliušu ar buvo nuo jo pasiskiepijusi. Vakcinos yra inaktyvuotos negyvos, jos saugios, kadangi jose nėra gyvų ligų sukėlėjų ir kenksmingų vaisiui ir nėščiajai komponentų. Paskiepijus motiną, užtikrinamas imunitetas jos naujagimiui.

                      Gripas yra dažniausia nėščiųjų virusinė infekcija. Nėštumo metu gripu jos serga sunkiau, yra didesnė komplikacijų (tokių kaip plaučių uždegimas, kvėpavimo funkcijos nepakankamumas) rizika. Ligos metu išskiriami citokinai (medžiagos, kurios išsiskiria uždegimo ir infekcijos metu) ir karščiavimas gali neigiamai paveikti vaisiaus raidą, paskatinti persileidimą bei padidinti priešlaikinio gimdymo riziką. Skiepijant nuo gripo, siekiama apsaugoti nėščiąją, mažinti jai komplikacijų išsivystymo riziką bei apsaugomas iki šešių mėnesių amžiaus jos kūdikis. O šiuolaikinės gripo vakcinos yra skirtos skiepyti vyresnius nei šešių mėnesių kūdikius. Todėl nėščiųjų skiepijimas yra labai svarbus apsaugoti nuo gripo jų kūdikius. Paskiepytos motinos antikūnai per placentą patenka į vaisiaus kraujotaką ir apsaugo gimusį kūdikį iki šešių mėnesių amžiaus nuo šios ligos. Apie tai moterys dažnai nežino.

Paprastai nėščiosios neserga kokliušu dažniau ar sunkiau. Tačiau dėl nesubrendusio ląstelinio imuniteto, kokliušas yra pavojingas neskiepytiems naujagimiams. Skiepijant šia vakcina, siekiama užtikrinti naujagimių apsaugą pirmaisiais gyvenimo mėnesiais, kol pačių naujagimių skiepyti negalima. Antrajame nėštumo trimestre jau atsiranda per placentą į vaisiaus kraują gaunamų moters G  klasės imunoglobulinų antikūnų. Jų koncentracija ypač didėja per paskutinius dvejus nėštumo mėnesius. Ir gimusį naujagimį šie antikūnai apsaugo nuo kokliušo, kol bus pradėta vakcinacija pagal skiepų kalendorių.

Visos inaktyvuotos vakcinos ir imunoglobulinų preparatai gali būti skiriami nėščiosioms bet kuriuo nėštumo metu, jeigu yra medicininių indikacijų. Nes nėra įrodymų, kad jos turėtų neigiamą poveikį motinai arba vaisiui, o infekcijos sukelta rizika yra žymiai didesnė. Skiepais nuo hepatito A, hepatito B, pneumokoko, meningokoko, erkinio encefalito ir kitomis vakcinomis, esant specialiųjų indikacijų ar gydytojo infektologo rekomendacijoms, gali skiepytis nėščiosios. Aišku, idealu šiais skiepais būtų skiepytis iki nėštumo, bet esant reikalui, tai leidžiama ir antrą bei trečią nėštumo trimestrą.

Vertinant dabartinę epidemiologinę situaciją dėl nėščiųjų skiepijimo nuo Covid-19 infekcijos,  Lietuvos akušerių ginekologų draugija rekomenduoja kiekvieną atvejį vertinti individualiai. Nėščiajai yra pateikiama informacija apie vakcinos naudą konkrečiu atveju, atsižvelgiant į jos nėštumo laiką, į jos gretutines ligas (tokias kaip cukrinis diabetas, pirminė arterinė hipertenzija, ryškus nutukimas). Nes sergant šiomis ligomis, Covid-19 infekcija yra sergama sunkiau. Gavusi visą informaciją, nėščioji turėtų pati apsispręsti, ar nori skiepytis šia vakcina ar ne.