- Skiepai nuo erkinio encefalito. Erkinis encefalitas – sunki virusinė liga, sukeliama erkinio encefalito viruso (EEV), pažeidžianti smegenis, jų dangalus ar periferinius nervus. Lietuva priskiriama prie didelės erkinio encefalito rizikos kraštų. Geriausias laikas skiepytis yra DABAR, nepriklausomai nuo metų laiko, kad kuo greičiau susidarytų imunitetas. Vakcina yra mokama.
- Skiepai nuo gripo. Gripas – ūminė kvėpavimo infekcija, plintanti lašeliniu būdu, užsikrečiant nuo sergančio žmogaus. PSO duomenimis, kasmet gripu Lietuvoje suserga 5–10 proc. gyventojų, 15–30 proc. visų susirgimų atvejų komplikuojasi. Skiepytis nuo gripo reikia kasmet, nes kiekvienais metais gripo virusas kinta (mutuoja). Vakcina nemokama rizikos grupei priklausantiems asmenims (nuo 65 m. ir sergantiems lėtinėmis ligomis).
- Skiepai nuo hepatito A. Hepatitas A (VHA) –infekcija, kuria lengvai užsikrečiama, kai virusas patenka į nesirgusio ar nevakcinuoto žmogaus organizmą per burną su maistu ar vandeniu. Į maistą ar vandenį HAV patenka su infekuoto asmens išmatomis, jei maistą ruošiančio asmens higienos įgūdžiai, pasinaudojus tualetu, yra blogi. Didžiausią riziką užsikrėsti hepatito A virusu turi vaikai, nes jie neturi susiformavusių higienos įgūdžių. Pasiskiepykite, jeigu keliausite į Pietų Ameriką, Afriką ir Aziją.
- Skiepai nuo hepatito B. Virusinis hepatitas B (VHB) – virusinė infekcija, kuri pažeidžia kepenis ir gali sukelti ūminį ar lėtinį kepenų uždegimą. Ligai progresuojant vystosi kepenų cirozė ir/ar kepenų vėžys. Kasmet pasaulyje nuo šios infekcijos miršta apie 1 mln. žmonių. Paplitęs daugelyje pasaulio šalių, išskyrus kai kurias Šiaurės Amerikos, Šiaurės ir Vakarų Europos šalis, Australiją, Naująją Zelandiją. Vakcina skiepijami vaikai pagal imunoprofilaktikos kalendorių.
- Skiepai nuo hepatito A ir B (kombinuota vakcina). Hepatitas A paplitęs visame pasaulyje, ypač ten, kur prastos sanitarinės sąlygos. Hepatitas B paplitęs daugelyje pasaulio šalių, išskyrus kai kurias Šiaurės Amerikos, Šiaurės ir Vakarų Europos šalis, Australiją, Naująją Zelandiją.
- Skiepai nuo žmogaus papilomos viruso (Gardasil -9, Cervarix)ŽPV– virusinė lėtinė liga, perduodama lytinių santykių metu, gimdant, per odą bei gleivinių mikrotraumas.
Gardasil-9 vakcina skirta didelio laipsnio gimdos kaklelio displazijos bei vėžio, vidutinių ir ryškių moters lytinių organų displastinių pažeidimų bei lyties karpų profilaktikai. Ši vakcina mokama- jos PSDF nefinansuoja. Tai yra devyniavalentė vakcina nuo žmogaus papilomos viruso (rekombinantinė, adsorbuota). „Gardasil 9“ vakcina skirta vaikams nuo 9 metų ir suaugusiesiems. Ji apsaugo nuo ligų, kurias sukelia 6, 11, 16, 18, 31, 33, 45, 52 ar 58 tipo žmogaus papilomos virusas (ŽPV), kurie gali sukelti ikivėžinius makšties, išangės ar gimdos kaklelio susirgimus, bei vėžinius gimdos kaklelio ir išangės susirgimus, lytinių organų karpas. Ši vakcina yra NEGYVA, todėl ligos sukelti negali.
Šią vakciną galima naudoti vaikams (mergaitėms ir berniukams) nuo 9 metų ir suaugusiems, bent kurio amžiaus moterims. Geriausia visą vakcinacijos kursą gauti iki pirmųjų lytinių santykių.
Šios vakcinos naudoti NEGALIMA, jei esate alergiškas bent vienam iš jos komponentų, jei sergate ūmia liga ar buvo pasireiškusi padidinto jautrumo reakcija į Gardasil-9 vakciną.
Vakcinos skiepijimo SCHEMA, priklauso nuo amžiaus:
9-14 metų: I dozė Jūsų pasirinktu metu, II-a dozė po 5- 13 mėn.
15 metų ir vyresni: I dozė Jūsų pasirinktu metu, II-a dozė po 2 mėn.,
III-čia – po 4 mėnesių nuo antros dozės.
Imunitetas susidaro po pilno vakcinacijos kurso ir išlieka ilgą laiką, manoma, kad visą gyvenimą. Dažniausi nepageidaujami reiškiniai, galintys pasireikšti po vakcinos suleidimo: galvos skausmas, svaigimas; pykinimas; karščiavimas >38°C; vakcinos suleidimo vietoje gali atsirasti paraudimas, patinimas, skausmas, sukietėjimas, nedidelė kraujosrūva – visa tai yra normalu ir jaudintis nereikia, skausmą sumažinti gali šaltas kompresas, uždėtas ant skiepijimo vietos.
Cervarix vakcina (valstybės kompensuojama vakcina pagal vaikų imunoprofilaktikos kalendorių pradedama skiepyti mergaitėms nuo 11 m.). Ši vakcina yra NEGYVA, todėl ligos sukelti negali. Ji apsaugo tik nuo 16 ir 18 ŽPV tipų, kurie gali sukelti ikivėžinius makšties, išangės ar gimdos kaklelio susirgimus, bei vėžinius gimdos kaklelio ir išangės susirgimus. Geriausia visą vakcinacijos kursą gauti iki pirmųjų lytinių santykių.
Šios vakcinos naudoti NEGALIMA, jei esate alergiškas bent vienam iš jos komponentų, jei sergate ūmia liga. Vakcinos skiepijimo SCHEMA, priklauso nuo amžiaus:
9-14 metų: I dozė Jūsų pasirinktu metu, II-a dozė po 5- 13 mėn.
15 metų ir vyresni: I dozė Jūsų pasirinktu metu, II-a dozė po 1 mėn.,
III-čia – po 5 mėnesių nuo antros dozės.
Imunitetas susidaro po pilno vakcinacijos kurso ir išlieka ilgą laiką, manoma, kad visą gyvenimą. - Skiepai nuo pneumokoko ( Synflorix, Prevenar 13, Pneumo 23). Pneumokokinė infekcija sukelia meningitą, bakteriemiją, pneumoniją. Infekcija plinta oro lašeliniu būdu ir yra paplitusi visame pasaulyje. Synflorix vakcina yra skirta 6 sav.- 5 m. kūdikiams ir vaikams, siekiant apsaugoti nuo Streptococcus pneumoniae bakterijų. Prevenar 13 vakcina skirta kūdikių, vaikų ir paauglių (6 sav.–17 m.) imunizacijai, siekiant apsaugoti nuo invazinių ligų, pneumonijos ir ūmaus vidurinės ausies uždegimo. Pneumo 23 vakcina tinka pneumokokinių ligų, ypač pneumonijos, profilaktikai 2 m. ir vyresniems vaikams bei suaugusiems. Vakcina skiepijami vaikai pagal imunoprofilaktikos kalendorių.
- Skiepai nuo Rota viruso (Rota Teq, Rotarix). Rota virusinė infekcija yra paplitusi visame pasaulyje. Rota virusai sukelia ūmų gastroenteritą su vandeningu viduriavimu, vėmimu ir karščiavimu. Plinta fekaliniu-oraliniu bei tiesioginio sąlyčio būdu. Vaikams jis itin pavojingas, kadangi organizmas netenka daug skysčių, vaiką gali ištikti šokas. Rotarix vakcina skirta 6-24 sav, o Rota Teq – 6-32 sav. kūdikių aktyviai imunizacijai, siekiant apsaugoti nuo gastroenterito, kurį sukelia rota virusas.Vakcina skiepijami vaikai pagal imunoprofilaktikos kalendorių.
- Skiepai nuo difterijos , kokliušo, stabligės (kombinuota). Difterija ir kokliušas paplitę visame pasaulyje, stablige užsikrėsti galima bet kurioje šalyje, jei į žaizdą patenka stabligės poros. Difterija ir kokliušas yra ūmios ir sunkios oro lašiniu būdu plintančios infekcinės ligos. Jomis užsikrečiama nuo kito, sergančio, žmogaus. Vakcina skiepijami vaikai pagal imunoprofilaktikos kalendorių.
- Skiepai nuo difterijos , kokliušo, poliomielito (kombinuota).Poliomielitas– tai ūmi virusinė infekcija, tipiškais atvejais pasireiškianti dvibange ligos eiga ir ūmiu vangiu raumenų paralyžiumi. Svarbu skiepytis keliaujant į Afganistaną, Pakistaną, Kamerūną, Nigeriją, Somalį, Pusiaujo Gvinėją, Etiopiją, Iraką, Izraelį bei Siriją. Stablige bei difterija galima užsikrėsti visame pasaulyje. Vakcina skiepijami vaikai pagal imunoprofilaktikos kalendorių.
- Skiepai nuo tymų, parotito, raudonukės. Tymai, epideminis parotitas ir raudonukė – ūmios virusinės infekcijos, perduodamos per kontaktą su užsikrėtusiu žmogumi. Ligos paplitusios visame pasaulyje. Negydomos ligos gali komplikuotis į smegenų, kasos, lyties, pneumonijos, otitų ir kitas ligas. Vakcina skiepijami vaikai pagal imunoprofilaktikos kalendorių.
- Skiepai nuo vėjaraupių. Vėjaraupiai – tai ūminė virusinė liga, paplitusi visame pasaulyje, kuria serga ikimokyklinio amžiaus vaikai. Dažniausios vėjaraupiais susirgusių komplikacijos: bakterinės odos ir paodžio infekcijos (abscesas, flegmona, celiulitas, rožė), nervų sistemos pažeidimai (encefalitas, cerebelitas, meningoencefalitas, mielitas), kvėpavimo organų infekcijos (obstrukcinis laringitas, pneumonija, sinusitas, vidurinės ausies uždegimas). Vėjaraupius sukeliantis Varicella-zoster virusas po ligos lieka organizme (nugaros smegenų mazguose) ir nusilpus organizmo imuninei sistemai gali suaktyvėti ir sukelti kitą ligą – juostinę pūslelinę, herpes zoster (bėrimas pūslelėmis išilgai kurio nors nervo, kas sukelia didžiulį skausmą toje vietoje). Rekomenduojama pasiskiepyti:
visus anksčiau nesirgusius vaikus vyresnius nei 9 mėnesių amžiaus (ypač lankančius darželius bei mokyklas ar sergančius lėtinėmis ligomis, imunodeficitais). Dažniausiai vėjaraupių vakciną rekomenduojama skiepyti kartu su tymų – parotitinės infekcijos – raudonukės (MMR) vakcina. Vaikams (vyresniems nei 9 mėn.) ir suaugusiems asmenims rekomenduojamos dvi vakcinos dozės. Skiepyti taip pat rekomenduojama suaugusius, kurie slaugo ligonius ir nėra sirgę vėjaraupiais bei kitus asmenis, turinčius didelę kontakto su šia infekcija riziką (darželio personalas, moterys, planuojančios nėštumą, tėvai, ruošiantys leisti vaiką į darželį, medicinos darbuotojai) bei asmenis, kurių imuninė sistema nusilpusi (sergantieji ŽIV/AIDS, lėtinėmis plaučių, kraujo ligomis, piktybiniais augliais, vartojantieji steroidinius hormonus, imuninę sistemą slopinančius vaistus.
Vėjaraupių vakcina yra gyva, todėl ja negalima skiepyti nėščiųjų. Vakcinos nereikėtų skiepyti ir asmenims, kuriems neseniai buvo perpiltas kraujas ar buvo skiriami imunoglobulinai. - Skiepai nuo meningokokų (A ir C). Meningokokinės ligos – tai ūmios infekcinės ligos, sukeliamos Neisseria meningitidis bakterijos. Infekcija plinta oro lašeliniu būdu ir yra paplitusi visame pasaulyje. Dėl ligos atsiranda organų disfunkcija, įvairios komplikacijos. Vakcina skiepijami vaikai pagal imunoprofilaktikos kalendorių.
- Skiepai nuo pasiutligės. Pasiutligė – itin pavojinga mirtina virusinė infekcija, paplitusi visame pasaulyje. Lietuvoje registruojami tik pavieniai susirgimų atvejai, deja, jie visuomet mirtini. Skiepijama tik po kontakto t. y. įkandus galimai pasiutusiam gyvūnui.
- Skiepai nuo geltonojo drugio. Geltonasis drugys – uodų pernešama virusinė liga, paplitusi Afrikoje bei Centrinėje ir Pietų Amerikoje. Flaviviridae virusas išprovokuoja aukštą temperatūrą (39-40°C), galvos, raumenų ir juosmens skausmus. Negydant liga progresuoja į sunkią hemoraginę karštligę, kuriai būdingas kraujavimas iš vidaus organų, kraujosruvos, gelta, inkstų nepakankamumas.
- Skiepai nuo vidurių šiltinės. Vidurių šiltinė yra ūmi infekcinė liga, pasireiškianti ilgai trunkančiu karščiavimu, stipriais galvos skausmais, bendru silpnumu, apetito stoka, suretėjusiu širdies dažniu, vidurių užkietėjimu arba viduriavimu, sausu kosuliu. Vidurių šiltinės sukėlėjas, Salmonella typhi bakterija, į organizmą patenka su užterštu maistu, vandeniu arba per užterštas rankas ir aplinkos daiktus, kuriais naudojosi infekcijos nešiotojas. Dažniau ši infekcija paplitusi šilto klimato šalyse – Azijoje, Afrikoje, Lotynų Amerikoje.
